Juozo Gruodžio memorialinis muziejus

Istorijos fragmentai

Juozo Gruodžio memorialinis muziejus įsikūręs name, kurį 1932 m. projektavo žymus architektas Feliksas Vizbaras. Šiame name kompozitorius gyveno nuo 1932 m. iki gyvenimo pabaigos 1948 m. Nuo 1967 m. name įrengta muzikinė biblioteka ir profesoriaus J. Gruodžio memorialinis kambarys. 1974 m. įsteigtas Juozo Gruodžio memorialinis muziejus, K. Petrausko memorialinio muziejaus padalinys (nuo 1994 m. – M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejus). 1984 m. minint kompozitoriaus 100-ąsias gimimo metines atidaryta pirmoji ekspozicija. 1994 m. ekspozicija atnaujinta, papildyta gausia, iki tol neskelbta J. Gruodžio archyvine medžiaga. 1969 m. namas buvo įrašytas į LR Istorijos ir Kultūros paminklų sąrašą (IR 108). 2000 m. muziejus paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.

Ekspozicija

Muziejuje įkurta ekspozicija pasakoja apie kompozitoriaus, dirigento, pedagogo Juozo Gruodžio gyvenimą ir kūrybą. Juozas Gruodis – pirmasis kompozicijos profesorius Lietuvoje, sukūręs nacionalinę lietuvių kompozitorių mokyklą, vienas iš Lietuvos konservatorijos, Kompozitorių sąjungos steigėjų ir vadovų. Kompozitorius daug prisidėjo plėtojant dainų švenčių sąjūdį, keliant muzikinės kultūros lygį krašte.

Muziejus įdomus ir vertingas ne tik architektūrine prasme – išlikusia autentiška namo išvaizda, primenančia puošnų Lietuvos medinį dvarelį su aukštu mansardiniu stogu, pagrindinį įėjimą puošiančiomis medinėmis kolonomis, bet ir išlikusiu paties kompozitoriaus sodintu sodu bei autentišku namo interjeru. Muziejuje įrengti du memorialiniai kambariai: vienas jų – kompozitoriaus Juozo Gruodžio darbo kambarys,kitas – kompozitoriaus ir jo žmonos Stasės Gruodienės svetainė. Dviejuose kambariuose įrengta ekspozicija, supažindinanti su pagrindiniais kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos faktais. Viename iš ekspozicijos kambarių įrengta edukacijų klasė. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens edukacijos vyksta erdviame, vešlioje žalumoje skendinčiame muziejaus kieme.